risti

risti
rìsti, rìta (reñta Gg), rìto (rìtė) 1. tr. SD367, Q311,616, N, K, I stumti, judinti, sukant paviršiumi, ridenti: Mes medžius rìtam pakalnėn prie upės Ar. Aš ritù akmenis in krūvą J. Žemę išnešė [liūtis] ir akmenis rìtė Ob. Akmenį nuo kapo rìsti KI34. Akmenelį šalin risiu, pas motulę eisiu (d.) Prng. Didžiausius akmenis rìtė rìtė –niekuom neažuturia Tvr. Ritè, ritè (riskite) akmenius Klt. Riskiam tą bosą spirito į kopas ar į uždaržį Plng. Žmonėms tebekertant rugius, skruzdėlytės grūdus rito . Ristáu ristáu tolierėlį per baltą skomelį – tai tau, tai tau, mergužėle, tai tau an muilelio DrskD73. Ritu aukštyn, užritu R199. | prk.: Vytukui paliksiu tą patį akmenį risti (varginantį darbą dirbti), kurį pats visą gyvenimą ritau, o kiti vaikai – turėdami burnas, susiras ir šaukštus A.Vien. ^ Teresė stumia dieną po dienos, tarsi akmenis prieš kalną rita V.Bub. Akmuo ritamas neapkerpėja LMD(Mc). Akmuo, vis rìtamas, neapželia Sch73. Ašara ašarą rìta – ka rauda, ka rauda! Gs.
ristinaĩ adv.: Rono nepakelsi, jis tenka ristinai risti per kietus padėklus Vaižg.grėbti, ritinti į krūvą: Kad plekuojat, plekuokit – aš einu rìst Srd. Neduoda nė rist miežius Krn.voliojant daryti, lipdyti: Sniego senį rìsti NdŽ.versti laukan: Būras jau spintą pagavo iš vežimo rist BsPI93. Kriok, ar skrandį rita kas tavo, t. y. galą daro J.leisti aplinkui, ratu, perduodant iš eilės kitam (taurelę): Vai rìto rìto stalu stiklužį; už tai jis rìto, kad norė[jo] kito (d.) Dkš. Risk risk ristinėlį, risk per stalą kieliškėlį LTR(Slk).sukti ratu: Senyboj buvo bet kas šokėjas: rìta i rìta pasieniais [savo porą] Prng.stumti ant ratų: Kitas jaunas vaikinas stūmė paskui ritamąjį krėslą .
2. tr. versti, griauti: Vėjas rìta laivę ant šono Sv. Anudu rìta kits kitą J. Rìta muni vaikai į lovą Krš. Vis turėjo su savim drūtą vyrą, kuris devynis vyrus antsyk risdavo BsPIII40. Riska riska ristinėlį, risk ant šono kieliškėlį LTR(Vdk). Risiu risiu kiliškėlį, jau išgersiu in dugnelį (d.) Db. | prk.: Jis rìta savo kaltę ant kito KI56. Rita ant manęs bėdą B. | refl. prk.: Ant manęs bėda ritasi 23.leisti (nuo kelmo), kirsti: Dalgis rito nuo stiebo kažkada žaluma bangavusį javą . Risčia aš medelį, šakeles dėliočia, o iš liemenėlio sau lovelę dirbčia LTR(Rm). 3. refl. griūti, gultis: Atvažiavus tujau į lovą rìsties reik Slnt. 4. intr. judėti sukantis, riedėti: Grašis, iš nagų žmogaus išpuolęs…, toliaus nerit, bet duostisi atrasti BPII225. Gil[ybė] rito nuog kitos kita (paraštėje išsiraičiojo) viduj marių BB2Moz15,8. | refl. K: Ritas kulka R. Spyrei, ir tegul rentasi nuo kalnelio! Plm. Kur tas kamuoliukas risis, i tu pasku jį sek BM240(Vl). Sunku akmenėliui prieš kalnelį ristis LTR(Lbv). Riskis, riskis, obuolėli, po sidabrinį bliūdelį (ps.) Brt. Mergikės, riskitės kūliu (verskitės per galvą), kad griausmas griauja J. Vaikai, eikit kudūlį rìstis Skr. | prk.: ^ Žodžiai kaip ristè rìtasi (sekasi šnekėti) Gs. Obuolys nuo obelies netoli ritasi LTR(Srd). Kas galva, tai i razumas: rìtas, kur nori (daro, ką nori) Krk. Kas neritasi prieš kalną? (kamuolys) Jrg. Kas nesirita nuo kalno, kad bus pastatyti? (ekėčios) B.slinkti (apie saulę, mėnulį): Virš stogų saulutė ritas J.Marcin. Saulė kilo giedra, raudona ir ritosi iš lėto į aukštą tylią padangę J.Marc. 5. intr. lašais kristi, byrėti, tekėti: Ašaros rita per veidą B. | refl. N: Jam ašaros per skruostus ritėsi Ns1857,4. Krinta, rìtas ašarėlės par skaisčius veidelius JD903. Stambūs prakaito lašai ritosi jo kakta . Lietus plaka pažliugusią žemę, šalti lašai ritasi už apykaklių V.Bub. Jo tyliu ir ramiu veidu lyg ašaros ritosi stambūs lietaus lašai J.Dov. Kaip įkirto po penkiasdešimt bizūnų, tai kraujas par kulnis ritos DS299(Grk). Kaip brauksu koja, tai žarijos risis (žirs) LTI47(Bs). 6. refl. važiuoti: Mano ratai greitai rìtas JD150. Vežimai ritas ant ūlyčių CII324. Kelias lygus, gali ristè rìstis Raud. Kaip meška rìtos per pievas traktorius Žln. Mes risimės traukiniu, orlaiviais lėksime S.Nėr. 7. refl. greitai, smulkiais žingsniais eiti, bėgti: Kol sumojo [Jonas], kaip užkirsti bėgliui kelią, Geniukas jau ritosi tiesia kaip strėle didžiąja alėja . Minia ritosi prie išėjimo kaip paberti šratai . Laukan pradėjo ristis mokiniai sp. | prk.: Daba ricieliai pradės rìstis: dieną šils, naktį šals Bsg. 8. refl. sunkiai eiti, stumtis: Atsikėlęs nuo suolelio, pradėjau ir aš ristis siauru baltuojančiu takeliu J.Bil. Žmogus ritosi meškos vinklumu . Nuo Gilšės dešinėn per upelio brastą, besirisdami nuo kalniuko ant kalniuko, prieisime kryžkelę sp. Meška ritas per kalnelį an žvirblių veseilios KrvD174. Kad nėr šalta, o jauna, rìtase (kasasi) sau po sniegą, ir viskas Jrb. | prk.: Visi rìtas į kapus (artėja prie mirties) Krtn. Kožnais metais rìtas (pereina, perkeliamas) iš klasės į klasę Lnkv. 9. refl. vilnijant slinkti, judėti: Ritas į krantą banga E.Miež. Jų laukai kaip mėlynos marios siūbavo ir ritos bangomis V.Krėv. Nuo ežero ritosi sunkus šėlstančių bangų ošimas J.Avyž. | prk.: Ritosi ir persirito karo audra per visą Lietuvą . Per mūsų kaimą kelis kartus ritosi frontas, viską sudegindamas ir sunaikindamas . Gandas ėmė ristis kaip drumsta potvynio banga . 10. refl. verstis, veržtis gumulais: Vanduo [patvinusioj Šešupėj] kai nuo kalno kūliais vis rìtas Jrk108. Dūmai kūliais ritosi į skaidrų dangų . Ilgai jis braukė degtukus, kol pagaliau melsvo dūmo kamuolėliai pradėjo ristis iš jo burnos J.Marc. Stovu ir veizu, bene pradės dūmai iš kamino kūliais ristis Kv. Lietus lijo čiurkšlėm, o debesys tiesiog stogais ritosi . Debesys ritosi medžių viršūnėmis J.Dov. 11. refl. sklisti (apie garsą): Iš kultūros namų ritasi vaikinų šūkavimai, klegesys, merginų spiegimas, linksmas muzikos trenksmas J.Avyž. Aš nemoku tiksliai nusakyti šūvio garso ir jo atskardžio, kada jis ritasi per girią, atsimušdamas į medžius ir tarp jų dingdamas . 12. refl. eiti (apie laiką): Po keturiasdešimt metų tas laikas rìtas greit – nė nepajunti Jrb. 13. refl. Rgv lipti, ropštis: Kur tu, vaikeli, rities an pečio?! Tvr. Vaiko da nėr ko žiūrėt, o jau ant stogo rìtasi, rupūžiukas Sml. Kur ritiesi per mane – čia nebėr vietos Ėr. Petrukas rìtas par slenkstį Kv. Dar tik rìtasi iš lovos ir jau rėkia valgyt Gs. A tu gali, a tu negali – rìtas lauk iš tos lovos Trk. Vaikai be priežiūros iš lopšio ritas B.Sruog. Žiūrėk, jau jis vyšnion rìtas Kkl. Antanukas ritasi žemėn. Jam jau įkyrėjo sėdėti vienoj vietoj V.Krėv. Jurgis ritos iš vežimo, po jo ir kiti vyrai M.Valanč. ^ Eketėn įkritęs, pats riskis KrvP(Ut). 14. refl. verstis, manytis: Anie su tokiu vaikų būriu šiaip taip rìtas Krš. Rėkat rėkat, o matai, kaip gerai rìtatės Krš. Ritýs kaip ta žieminė kiaulė, i tiek Krš. Šiaip taip dar rìsčiausi, kad ne tas krizis ir skolos Žvr. Bus sunku su malkomis vienai rìstis (tvarkytis) Rdm. 15. refl. Nv, Klk, Trk, Ms eiti imtynių, imtis, galynėtis: Vaikai, in glėbius susikabinę, rìtas, t. y. mėginas, kurs tvirtesnis J. Kad susikibo tuodu vaikai rìstis Stak. Ka tik Vytis parvažiuo[ja], tujau su Vaciu kimbas rìsties Slnt. Rìsties ejo, devės devės kaip velnuičiai Rdn. Anie tik krapt į glėbį i pradėjo risties Krp. Ka rìtas, ka trata – trobą apvers! Vgr. Varys anie rìsties, sustatys pryšais – ka mas duosam į žemę! Pp. Eidavo mergos su vyrais rìstis Trg. Silpna senikė yra, neitų jau rìsties nė su kum (juok.) Skdv. Ot vyras – galėtų su meška ristis LTR(Grk). | prk.: Su tuo baisiu likimu mėginkim, kas kaip išgali, risties! Pt. Ten sūnus kasdien su smerčiu ritasi (būna mirtiname pavojuje) Žem. Galvos, kad aš labai noru su tums šakėms rìsties (sunkiai dirbti su šakėmis) Vkš. 16. refl. Vdk rietis, vaidytis, ginčytis: Dėl kapeikos rìtas, skūpybė anų neapsakoma Krš. Vieną kartą juodvi su seseria rìtose, ka juodvi rìtose: viena sako rugių pirksiu, o kita – palitą Šmk. Rìsties turi su vaiku su tum prausimos (nenori praustis) Krš. Rìtamos vieni dvi par dieną su dukters mergelka Krš. Jei ans mun nemokės, kaip aš su anuo rìsiuos? Žlp. 17. refl. kovoti, priešintis: Prieš vyresnybę ristis M.Valanč. 18. refl. kaltis iš kiaušinio: O tie ančiukai tei lengvai rìtose Jrb. Nuejau padabot – iš kiaušinio jau rìtas Smal. Jau perukas rìtasi Al. Jeigu lingės lizde pasitaiko keturi penki kiaušiniai, jaunikliai ritasi porą dienų . 19. intr. sviesti, mesti: Rito su kūliu ir pralesė mun kaktą Dr. 20. intr. mainyti: Rìskim peiliais Vrb. Rìsti mėgsta čigonai Ss. 21. tr. menk. valgyti, kimšti: Rita ir rita duoną lygu parmova Šts. 22. tr. pasakoti, kalbėti: Tas moka juokų risti Prk. Jis, savo gudrystes berisdamas, tavo motinai jau taip yr žinojęs įsitrytis, jog ji jo į žentus užsigeidusi LC1878,5.
◊ kaĩp žíedu (zérkolu) rìstis sektis: Man viskas kaĩp žíedu rìtasi, negaliu ką sakyt Plv. Viskas jam kaĩp zérkolu rìtasi Plv.
rìpką (rìtinį J.Jabl) rìsti žaisti tokį žaidimą: Einam, vaikai, ripką risti Plk.
\ risti; antristi; apristi; atristi; įristi; išristi; nuristi; paristi; parristi; perristi; praristi; priristi; suristi; užristi

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем написать реферат

Look at other dictionaries:

  • Risti — Wappen …   Deutsch Wikipedia

  • risti — • risti, kruksi, rasti …   Suomi sanakirja synonyymejä

  • risti- — *risti , *ristiz germ., stark. Femininum (i): nhd. Auferstehung, Aufstehen; ne. Ascension, rise (Neutrum); Rekontruktionsbasis: got., ae., ahd.; Hinweis: s. *reisan; Etymologie: s …   Germanisches Wörterbuch

  • rišti — rìšti, a, o ( ė) tr. SD395, R, M 1. jungti pritvirtinant, sutvirtinant: Ką prie ko rìšti KI241. Prie kailių kailadirbiai rìšdavo birkas Grz. Ašiai žinau tą vietelę, … kur matutė lopšį rišė NS500. Žiūriąs į tą vietą, kur jis paliko jį tą laivę… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • Risti — Sp Ristis Ap Risti L Estija …   Pasaulio vietovardžiai. Internetinė duomenų bazė

  • Risti Parish — Risti (Estonian: Risti vald ) is a rural municipality of Estonia, in Lääne County. It has a population of 863 (2008) and an area of 167.8 km².Populated placesRisti Parish has 1 small borough and 4 villages. Small borough Risti Villages Jaakna,… …   Wikipedia

  • Risti ja Ruoska — Infobox Album Name = Risti ja Ruoska Type = ep Artist = Horna Released = 2002 Recorded = Genre = Black metal Length = 10:10 Label = Ledo Takas Records Producer = Reviews = Last album = Korpin Hetki (2002) This album = Risti ja Ruoska (2002) Next… …   Wikipedia

  • Risti vald — Admin ASC 2 Code Orig. name Risti vald Country and Admin Code EE.07.0680 EE …   World countries Adminstrative division ASC I-II

  • risti — sacristi sapristi …   Dictionnaire des rimes

  • risti — ri̇̀sti vksm. Ãkmenį ri̇̀tame nuo kẽlio …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”